žiupsnelis manęs

ČIA.

xoxo.

Norėsit - skaitysit ir neužmiršit manęs.

niekada nepasikeisiu. Vis tiek šypsena liks veide net pačiomis sunkiausiomis akimirkomis, net tada kai vidus plyš iš skausmo.

mažas spalvotas saldainis suviliojęs naivią mergaitę ir perkėlęs į pasakų šalį iš kurios nebepabundama daugiau, užmiegama amžiams saldžiu miegu.

gyvenimas pakeitęs kitą žmogų kuris to nebuvo vertas. Marcipanis likęs ant lūpų ir mano kūnas nusėtas Tavo bučinių

ir gyventi tik tam, kad sulaukti ko nors truputėlį gera.

ir viskas… Noriu bet bijau. negeras jausmas.

ir ateik tą naktį kai tyliai lietus lis, ateik tada kai mano širdis nuspręs priklausyti tik TAU.

taip, aš žiūriu į jį, bet matau kitą. Visada pykau, kad ant jo, kad man sakydavo ,,patinki, Tu man svarbi” ir kitą gražų š. nors taip nebūdavo. Ir ką dabar pati darau?

Negaliu pasakyt, kad nepatinka, tačiau negaliu pasakyti ir, kad patinka. Viduje keistas jausmas. Nors prisilietimai šildo, tačiau kūno drebėti jie nepriverčia. Mano akys ištroškusios kito žmogaus.

Rizikuoji prasidėdamas su manimi, Tau teks užgydyti visas, kažkieno kito paliktas žaizdas kurios įsirėžę kur kas giliau negu Tau atrodo.

Ir man skauda, ir aš nesuprantu kas vyksta. Juk tik Tavo karštas alsavimas į mano kaklą toks savas. Kas vyksta su manimi kas pasakys?

Ispane, nes tik mes eidamos gatve galime sakyti ,,Tikite meile iš pirmo žvilgsnio, ar mums teks praeiti dar kartelį?”
Ir susitiko ,,elitas”. Nusitaškė. Ir dar sutiko dar po vieną taikinį. Taikiniai nuo kiekvieno mūsų prisilietimo išsilydo. Na ir ką? Mums užteko praeiti vieną kartą ir yeaah, jie tiki meile iš pirmo žvilgsnio.

nes mes BELEKAS. ;D įrašas specialiai Tau. (Aš parinuos vistiek… Normaliai aš su juo atrodau? ;DD)

vynelis vynelis. su voleliu. ir policijos reidas.

nes tai tinka mums. VYNELIS.

atsukus kitą žandą nužingsniuoji gatve, asfaltu kaukši aukštakulniai, girdžiu ir Tavo lėtus žingsnius. Tavo stabdančią ranką ir prašančią paskutinį kartą atsisukti.

pats išėjai, savo noru. Nestabdžiau, nes tikėjau, kad dar nesi visiškai dauštas, tikėjausi, kad dar grįši. O Tu? Ką Tu padarei su manimi ir savimi? Išsiskyrei. Sudeginai visus tiltus ir užpustei kelius.

ir galiausiai aš dėjau. Žiūri į mane iš aukštai, bet palipėjus keliais laipteliais aukštyn pati kabinu Tau akis. Tavo akys naglai apspangusios dėl nežinomų norų.

ir gyvenk sau, nebandyk sugrįšti.

Gailiuos, kad nepaklausiau aplinkinių nuomonės. Gailiuos, kad negirdėjau kai aplinkiniai sakė, kad Tu man per prastas, kad galėjau ir į geresnį pasižiūrėti.

Kuti kuti, pašol , mažuti. SKRISK.

ir jie nesupranta mūsų ašarų. Tiksliau daugelis nesupranta. Nesupranta kodėl pavydime, kodėl tyliai užsidarę kamputyje verkiame ir tikimės, kad mus pastebės. Jie mano, kad mes raganos, bet niekada nesusimąsto, kad patys tokiomis paverčia. Ir mūsų scenos niekada nebūna be pagrindo, jie irgi to nesupranta.

o mes nesuprantame jų. Kaip galima taip staigiai tapti abejingu, apsimesti, kad Tau p* ir tuo labiau keisti savo nuomonę kas keletą minučių.

Marsas ir venera. Mes vienas kitą stumiam ir traukiam artyn ir tolyn. Niekaip nesuprasdami savo klaidų ir ką reikėtų keisti.

Norit merginos ne ,,raganos”? Patys pasistenkite tapti princais kurių mes norime.

Ir vėl išeisite ir vėl sugrįšite, galvosite, kad mes tokios pačios liksime, nors ištikrųjų - žudysime save iš vidau.

Klyk iš skausmo užsidaręs viduje, nes niekam jau nebeįdomu ko Tu nori. Žaidimas keičiasi - valdymą perimu aš. Dabar tik Tau kils klausimai ir leisis atsakymai, aš dėjau. Pats kaltas, gal kada nors suprasi, kad mano kantrybė ne geležinė. Žaislu būti nesu pratusi, gal Tau patiks atsidurti mano vietoje, gal patiks truputėlį pasikankinti auštant ir leidžiantis saulei.

Duuusk.  Nebeatsiliepsiu į skambučius, neatsakinėsiu į žinutes, mokykloje Tau einant nusisuksiu į kitą pusę. Flirtuosiu telefonu su Tavo draugais kai jie skambins Tavo paliepimu tikrinti ar su kitais bendrauju.

Take That. *Žaviesi gerumu kurio nėra.

ir atsibodęs jautrumas Tavo pirštų galiukams, burbulai susprogę, pakilę tris metrus virš dangaus ir subliuškę be gailesčio. Vakariniai dūmai dusinę iki paskutinio atodūsio ir Tavo bučiniai kurie dar vakar kažką reiškė.

priversiu Tave tapti nuo manęs priklausomu, tapti mano kūno vergu ir melsti manęs atleidimo kurio nesi vertas.

ir pašol, mažuti. Nes aš išmoksiu gyventi be Tavęs.

Give me reason, but don’t give me choice, Cos I’ll just make the same mistake again..

Viskas. Visko gana. Išėjęs tą pačią akimirką kai man labiausiai Tavęs reikėjo. Nesupratęs mano jausmų taip pat kaip aš nesupratau Tavųjų, nes jie keitėsi kas keletą minučių. Nors važiavo stogas, kentėjau. Visi kartojo ,,pakentėk dar truputėlį ir viskas bus gerai”. Bet nebuvo. Teks ištrinti ir pamiršti visam laikui. Prisirišau per daug, teks nutraukti mus jungiantį ploną siūlą. Gal. Kada nors Tu jį vėl suriši, bet liks mazgas kuris privers mane sunkiau kvėpuoti, kuris stabdys mano širdį lėtai, po truputėlį ir vis iš naujo. Kvėpuosiu suknistai užterštu oru kuris nuodija labiau negu velnio taip pamėgtos cigaretės. Na ir paskutinį kartą. IŠLIKAI TOKS PAT SVARBUS KAIP VISADA. IR IŠLIKSI. PRISIMINK KADA REIKĖS PAČIAS GRAŽIAUSIAS AKIMIRKAS KARTU. ir nebebus nebebus nebebus, to nerimo. jei nebebus nebebus nebebus - gyvenimo.

Kur ausytes galiuką liečiu liežuviu
Generuoju kokių gali kilti kliūčių.

Ir aš norėčiau mokėti žaisti žaidimą kurį sugalvojai Tu. Norėčiau išmokti spjauti Tau į veidą, nes kartais Tu tik to ir vertas. Norėčiau išmokti atstumti Tave, Tavo rankas glamonėjančias mano kūną.

Ir kartais elgiesi per daug mielai, kartais būni per daug saldžiai švelnus. Kartais esi kitoks.

Ir man niekada nedaeis kodėl aš esu tokia naivi. Juk kiekviena pamačius tokį ,,mielą” žaidėją kaip Tu lėktų toli. O aš laukiu ir pasitikiu. Tikiu, kad ateis laikas ir viskas bus gerai.

Juk gražiausia meilė yra ta kuri nėra užbaigta. Meilę kartais užbaigia draugystės pradžia. Nors čia ne meilė, čia tik paprastas susižavėjimas kuris mane varo iš proto.

Bet vis tiek mane veža viskas ką Tu darai. VEEEŽA.